Įvadas į pjezoelektrines keramikos medžiagas

Sep 20, 2026 Palik žinutę

Pjezoelektrinė keramika yra funkcinės keraminės medžiagos, pasižyminčios pjezoelektriniu efektu; veikiant mechaniniam įtempimui, jų paviršiuje susidaro elektros krūvis, o veikiant elektriniam laukui, atvirkščiai, patiria mechaninę deformaciją. Ši unikali elektromechaninio sujungimo charakteristika leidžia juos plačiai pritaikyti daugelyje sričių.


Techniškai pjezoelektrinė keramika pirmiausia gaminama feroelektrinę keramiką poliarizacijos būdu. Ferroelektrinė keramika iš prigimties turi spontanišką poliarizaciją, kurios kryptis gali būti perorientuota išoriniu elektriniu lauku. Poliarizacijos metu naudojamas aukštos įtampos nuolatinės srovės (DC) elektrinis laukas, kad medžiagos vidiniai elektriniai domenai - maži regionai su vienoda spontaniška poliarizacija būtų kuo labiau suderinti su lauko kryptimi, taip sukuriant makroskopines pjezoelektrines savybes. Dažnas pavyzdys yra švino cirkonato titanato (PZT) serija; pasižymi didelėmis pjezoelektrinėmis konstantomis, dideliais elektromechaniniais sujungimo koeficientais ir stabiliomis savybėmis, tai yra plačiausiai naudojama pjezoelektrinės keramikos rūšis. Kitos veislės apima niobato ir bario titanato pagrindu pagamintą keramiką, kurių kiekviena turi skirtingas savybes, tinkamas konkrečiam pritaikymui.