Superlydiniai tradiciškai klasifikuojami trimis būdais: pagal matricinį elementą, pagal stiprinimo mechanizmą ir pagal formavimo metodą.
1. Pagal matricos elementą
(1) Superlydiniai geležies pagrindu
Geležies pagrindu pagaminti superlydiniai taip pat žinomi kaip karščiui atsparus legiruotasis plienas. Juose yra geležies (Fe) kaip matricos elementas su mažais legiruojamųjų elementų, tokių kaip nikelis (Ni) ir chromas (Cr), priedai. Remiantis jų normalizavimo charakteristikomis, šie karščiui atsparūs plienai gali būti suskirstyti į martensitinius, austenitinius, perlitinius ir feritinius.
(2) Superlydiniai nikelio pagrindu
Nikelio pagrindu pagamintuose superlydiniuose yra daugiau nei 50% nikelio ir jie yra tinkami naudoti aukštesnėje nei 1000 laipsnių temperatūroje. Apdorojimo metodai, tokie kaip apdorojimas kietu tirpalu ir senėjimas, gali žymiai padidinti jų atsparumą šliaužimui, gniuždymo stiprumą ir takumo ribą. Kalbant apie taikymą aukštoje temperatūroje, nikelio pagrindu pagaminti superlydiniai naudojami daug plačiau nei geležies arba kobalto pagrindu pagaminti superlydiniai. Jie taip pat atstovauja superlydiniams, kurių gamybos ir vartojimo apimtys yra didžiausios mano šalyje. Nikelio lydiniai naudojami gaminant tokius komponentus kaip turbinų mentės ir turbininių variklių degimo kameros, taip pat turbokompresorių dalys. Per pastarąjį pusę amžiaus aviaciniuose varikliuose naudojamų medžiagų atsparumas aukštai temperatūrai išaugo nuo 750 laipsnių 1940-ųjų pabaigoje iki 1200 laipsnių 1990-ųjų pabaigoje; ši didelė pažanga paskatino sparčią liejimo procesų ir paviršiaus dengimo technologijų raidą.
(3) Superlydiniai kobalto pagrindu
Superlydiniuose kobalto pagrindu kaip matrica naudojamas kobaltas, kurio kobalto kiekis yra maždaug 60 %; Siekiant padidinti atsparumą karščiui, pridedami elementai, tokie kaip chromas (Cr) ir nikelis (Ni). Nors šie lydiniai pasižymi puikiu atsparumu karščiui, jų naudojimas yra ribotas dėl ribotų pasaulinių kobalto išteklių ir apdorojimo sunkumų. Paprastai jie naudojami komponentams, kuriuos ilgą laiką veikia aukšta temperatūra (600–1 000 laipsnių) ir sudėtingas ekstremalus įtempis – pavyzdžiui, aviacinių variklių turbinų mentės, turbinos diskai, karšto profilio degimo kamerų komponentai ir aviacinių variklių dalys. Norint pasiekti puikų atsparumą karščiui, tokie elementai kaip W, Mo, Ti, Al ir Co paprastai pridedami ruošiant, kad būtų užtikrintas puikus atsparumas karščiui ir nuovargiui.
2. Lydinio stiprinimo tipai
Remiantis sutvirtinimo mechanizmu, superlydiniai gali būti skirstomi į kietu tirpalu sustiprintus superlydinius ir nuo kritulių grūdintus (senėjimo metu grūdintus) superlydinius.
(1) Stiprinimas kietu tirpalu
Stiprinant kietuoju tirpalu, į geležies, nikelio arba kobalto pagrindu pagamintus superlydinius pridedami legiravimo elementai, kad susidarytų vienfazė austenito struktūra. Ištirpę atomai iškreipia kietojo tirpalo matricos kristalinę gardelę, padidindami atsparumą dislokacijos slydimui ir taip sustiprindami medžiagą. Tam tikri ištirpusių medžiagų atomai gali sumažinti lydinio sistemos kaupimosi gedimo energiją ir padidinti dislokacijos disociacijos tendenciją; tai trukdo skersiniam slydimui, todėl lydinys stiprėja.
(2) Grūdinimas krituliais (kietėjimas su amžiumi)
Grūdinimas nusodinant yra terminio apdorojimo procesas, kurio metu lydinio komponentas po apdorojimo tirpalu ir šaltos plastinės deformacijos laikomas aukštesnėje arba kambario temperatūroje, kad išsiugdytų jo savybės. Pavyzdžiui, lydinys GH4169 pasiekia didžiausią 1000 MPa takumo ribą esant 650 laipsnių kampui, o kai naudojamas peiliams gaminti, jis gali atlaikyti iki 950 laipsnių darbinę temperatūrą.
3. Medžiagų formavimo metodai
Superlydiniai formavimo būdu gali būti skirstomi į: lietus superlydinius (įskaitant įprastus liejinius, vieno kristalo lydinius, kryptingai sukietėjusius lydinius ir kt.), kaltinius superlydinius ir miltelinės metalurgijos superlydinius (įskaitant įprastinius miltelinės metalurgijos ir oksidų dispersija sustiprintus superlydinius).
(1) Lieti superlydiniai
Lieti superlydiniai yra lydinio medžiagos, naudojamos komponentams gaminti tiesiogiai liejimo procesais. Pagal lydinio matricos sudėtį jie skirstomi į tris tipus: geležies, nikelio ir kobalto liejinius. Pagal kristalizacijos režimą jie skirstomi į keturis tipus: polikristalinius, kryptingai sukietėjusius, kryptingai sukietėjusius eutektinius ir vienakristalinius superlydinius. ⑵ Kalti superlydiniai
Tai tebėra plačiausiai naudojamos aviacinių variklių medžiagos, plačiai naudojamos tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu; mano šalies metinė apdirbtų superlydinių gamyba yra maždaug aštuntadalis JAV [2]. Lydinys GH4169 yra puikus pavyzdys, atstovaujantis plačiausiai taikomą įvairovę. Mano šalyje šie lydiniai pirmiausia naudojami svarbiems komponentams, tokiems kaip turbos veleno variklio varžtai, kompresoriaus diskai ir alyvos svirties diskai. Nors kaltų superlydinių naudojimas gali palaipsniui mažėti, kai bręsta kiti lydinių produktai, ateinančiais dešimtmečiais jie ir toliau vaidins dominuojantį vaidmenį.
⑶ Nauji superlydiniai
Ši kategorija apima įvairius specializuotus gaminius, įskaitant miltelių metalurgijos superlydinius, titano ir aliuminio (Ti-Al) intermetalinius junginius, oksidų dispersija sustiprintus (ODS) superlydinius, korozijai atsparius superlydinius ir nanomedžiagas.
① Trečiosios kartos miltelinės metalurgijos superlydiniai pasižymi patobulintu legiravimu, sujungiant pirmųjų dviejų kartų pranašumus, kad būtų pasiektas didesnis stiprumas ir sumažintas žalos kaupimasis. Gamybos procesai bręsta, o ateityje daugiausia dėmesio bus skiriama miltelių paruošimui, terminio apdorojimo technologijoms, kompiuteriniam modeliavimui ir dviejų savybių miltelių diskams.
② Titano-aliuminio intermetaliniai junginiai pasiekė ketvirtą kūrimo kartą, plečiasi prie dviejų skirtingų metodų: kelių komponentų mikro legiravimo ir didelio kiekio mikro legiravimo. Išsamius tyrimus atliko tokios institucijos kaip Hamburgo universitetas (Vokietija), Kioto universitetas (Japonija), GKSS tyrimų centras (Vokietija); šios medžiagos dabar naudojamos jūrų inžinerijoje, biomedicinoje ir sporto prekėse.
③ Oksido dispersija sustiprinti (ODS) superlydiniai sudaro miltelių metalurgijos superlydinių pogrupį, kuriame šiuo metu gaminama arba kuriama daugiau nei 20 rūšių. Pasižymi dideliu stipriu aukštoje temperatūroje ir mažais įtempių koeficientais, jie plačiai naudojami karščiui ir oksidacijai atspariuose dujų turbinų komponentuose, pažangiuose aviaciniuose varikliuose ir naftos chemijos reaktoriuose.
④ Korozijai atsparūs superlydiniai pirmiausia naudojami kaip ugniai atsparių medžiagų ir karščiui atsparaus plieno pakaitalai, naudojami statybos ir kosmoso sektoriuose.

